Roges ruošiame vasarą: žvilgsnis į biokuro rinką ateinantį šildymo sezoną

Lietuvos šilumos tinklų asociacijos informacija

Pasibaigus šildymo sezonui, siekiant aptarti šiemet patirtus iššūkius bei numatyti, kas laukia ateinantį sezoną, Energijos išteklių birža Baltpool kartu su Energetikos ministerija birželio 6 d. (ketvirtadienį) pirmą kartą  surengė apvalaus stalo diskusiją „Roges ruošiame vasarą: žvilgsnis į  biokuro rinką ateinantį šildymo sezoną“.

Sveikinimo žodį tarė Energetikos ministras Ž. Vaičiūnas. Linkėjo, kad biržoje išteklių kainos būtų tvarios, nors tai nebūtinai reiškia, jog mažiausios. Diskusijoje aptartos politinės perspektyvos, pavyzdžiui, kad AEI direktyva (2red) reikalauja, kad nuo 2021 m. biokuras privalės būti „tvarus“, o biokuro produktai sertifikuoti. Vėliau sertifikavimo programos „Bioenergy Europe“ sertifikavimo programos „GoodChips“ vadovė pristatė savo sistemas, kriterijus ir t.t. Pavyzdžiui, GoodChips sertifikuoja 9-12 biokuro rūšis. Skiriama kapota skiedra ir traiškyta ar pan. Sertifikuotą biokurą kol kas perka tik skandinavai, o artimiausiu metu Lietuvoje pirks Vilniaus kogeneracinė jėgainė (VKJ).
Praktiniai pastebėjimai - pateikė Vaidotas Jonutis (Baltpool):

  1. Praeitų metų biokuro kainų svyravimas buvo priešingas negu kelis metus prieš tai – todėl daug kas apsiriko.
  2. Išlošė tie, kurie pirko mišriais sandoriais – siūlė ir toliau taip apsirūpinti, nes niekas negali nuspėti biokuro kainų šokinėjimo.
  3. Praėjusį šildymo sezoną biokuro vidutinė kaina buvo apie 15 procentų brangesnė negu prieš tai.
  4. Dabar biokuro kainos svyruoja 150-160 EUR/tne.
  5.  Vasaros-rudens brangymečio priežastys:
    a. Biokuro tiekėjai kaupė, nes bijojo pažliugusių kelių, kaip užpernai;
    b. Buvo pabrangusios dujos (28 EUR/MWh), kai dabar 16 EUR/MWh;
    c. Trūko vagonų;
    d. Daugiau eksportavo Latvijos uostai į Daniją ir Švediją ir pan.
  6. Į brangesnį biokurą sureagavo Baltarusijos ir Latvijos tiekėjai, kurie padidino įvežimą į Lietuvą ir „numušė“ kainas.
  7. Šilta žiema sumažino biokuro poreikį ir jis pigo iki pat 2019-04.
  8. Lietuvos biokuro tiekėjai nepatenkinti biokuro kainų lygiu – per mažas.  
  9. Šiuo metu Lietuvoje jau nupirkta 25 proc. Šildymo sezonui reikalingo kuro, o kai kuriuose miestuose net 70.
  10. Ateinantį šildymo sezonę biokuro kainų lygiui darys įtaką:
    a. KKJ pasileidimas sumažins poreikį;
    b. VKJ pasileidimas padidins poreikį;
    c. Viršūnių žievėgraužis;
    d. Kritulių kiekis ir oro sąlygos?
    e. Baltarusijos politika – didina kirtimus dėl kenkėjų ir vėl leidžia išvežti neapdirbtą medieną.
  11. LV biokuro kainas diktuoja Rygos uostai, kur perka Skandinavai.
  12. Dabar Latvijoje biokuras brangesnis nei LT, tačiau žiemą susilygina.
    Faktoriai, turėsiantys įtakos biokuro kainų formavimui:
    a. Biokuro priėmimo sąlygos – kuo lengviau ir patogiau priimama tuo noriau ir pigiau parduodama;
    b. Biokuro žaliava mažės, jei stos miškų kirtimas ir nebus žaliavos;
    c. Kitų šalių politika miškotvarkos srityje;
    d. Kaimyninių šalių poreikių augimas ir t.t. Atspėti visko neįmanoma – siūlo pirkti mišriai.
  13. Labiausiai biokuro kainų lygiui svarbu bus jo sukaupimas Lietuvoje (sandėliuose) – analogija su naftos atsargų kiekio poveikiu naftos kainoms. Reikia sekti kaupimo mčstus Lietuvoje?
  14. Labai svarbus klimato faktorius – sekti ilgalaikes prognozes;
  15. Mažiausia rizika - miksuoti įvairius pirkimus…

Valstybinės miškų urėdijos direktoriaus pavaduotojas V. Kaubrė informavo, kad urėdija padidins 2019 m. miškų kirtimo atliekų pateikimą skaičių iki 400 tūkst. ktm (2018 m. buvo 207 tūkst. ktm). Prognozuojama vidutinė kaina apie 14 eur/ktm (iš kirtavietės ir griovių). Urėdijos siekis ateityje atitikti vienodus kokybės standartus visuose Lietuvos regionuose. Taip pat urėdijai iškeltas uždavinys – generuoti valstybei grąžą už valdomą valstybinį turtą, todėl urėdija ir toliau bus suinteresuota biokurą biržoje pardavinėti galimai aukščiausia kaina – tai yra rinkos kaina.

Lietuvos geležinkelių atstovas pristatė biokuro pervežimo mastus Lietuvoje. Daugiausiai biokuro importuojama iš Baltarusijos, žymiai mažiau iš Rusijos ir Lenkijos. Kad ateityje būtų užtikrintas sklandus krovinių gabenimas geležinkeliais, buvo pasiūlyta nuomotis vagonus ir jais užtikrinti biokuro importą iš Baltarusijos, nors biokuro tiekėjai, atvirkščiai, prašė geležinkelininkų imtis papildomų biokuro importo ribojimų.